BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Baltijos Ministrų Tarybos akcentai: pandemijos valdymas ir strateginiai infrastruktūros projektai

Data

2021 03 12

Įvertinimas
0
LRVK_20210312_006.JPG

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmininkavo Baltijos Ministrų Tarybos (BMT)  Ministrų Pirmininkų nuotoliniam posėdžiui, pirmojoje darbo sesijoje taip pat dalyvavo Europos Komisijos (EK) Pirmininkė Ursula von der Leyen.  

Kalbėdama apie pandemijos suvaldymą, premjerė pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia EK koordinuojamą bendrą apsirūpinimo vakcinomis mechanizmą ir Europos vaistų agentūros (EMA) vaidmenį.

„Vakcinos skolinimasis rodo, kad tokios pagalbos bet kuriuo metu gali prireikti bet kuriai valstybei narei. Siūlytume sukurti aiškų skolinimosi mechanizmą – tai leistų išvengti vakcinos sandėliavimo ir padėtų valstybėms, kurioms reikia pagalbos ir kurios yra pajėgios skiepyti greičiau“, – sakė Vyriausybės vadovė.  

Pabrėžta, kad valstybės laukia detalesnio EK pasiūlymo dėl COVID-19 žaliojo sertifikato. Lietuva pritaria, kad į sertifikatą reikėtų įtraukti informaciją ne tik apie skiepijimą, bet ir testavimą bei persirgimą COVID-19.

Aptariant ekonomikos atsigavimą po pandemijos, pabrėžta, kad didysis iššūkis – pereiti prie aukštesnės vertės ekonomikos ir kartu vykdyti ambicingus žaliojo kurso įsipareigojimus.

Lietuva dėkinga EK už paramą įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus energetikos ir transporto srityse. Visi susitikimo dalyviai pasidžiaugė, kad Baltijos valstybių ir EK bendromis pastangomis vakar buvo pasiektas svarbus susitarimas dėl „Rail Baltica“ finansavimo iš CEF. „Džiaugiuosi, kad dėl bendros Baltijos šalių pozicijos pavyko išlaikyti Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvadas ir užkirsti kelią pastangoms reikšmingai sumažinti „Rail Baltica“ finansavimo galimybes“, – sakė premjerė.

Pabrėžta, kad Lietuvos netenkina Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų rekomendacijų įgyvendinimo pažanga, ir primintos EVT išvados dėl elektros, pagamintos nesaugiose elektrinėse, nepatekimo į Europos Sąjungos (ES) rinką.  

BMT aptarta situacija Baltarusijoje ir pabrėžta, kad būtina toliau remti Baltarusijos tautą ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, išlaikyti prioritetą ES darbotvarkėje. ES vienybė turi išlikti vieningai atremiant Rusijos agresyvią politiką. Reikia remti Rusijos prodemokratines jėgas, pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus.

Antrojoje susitikimo dalyje pokalbis buvo tęsiamas tarp trijų Baltijos valstybių premjerų, detaliau aptarti sinchronizacijos, branduolinės saugos, regioninio saugumo ir gynybos bei Rytų partnerystės klausimai.

Pasak premjerės, 2020-ieji buvo ypač svarbūs sinchronizacijos projektui: užbaigti 3 iš 14 projektų, užsitikrinta ES finansinė parama antrajam sinchronizacijos etapui – 720 mln. eurų. 2021 metai bus ne mažiau reikšmingi. Planuojama užbaigti dar 2 projektus, pasirengti nenumatytiems atvejams – nacionaliniam avariniam prisijungimui prie Lenkijos elektros tinklo. Lietuva tęs pasirengimą nepriklausomam dažnių valdymui kartu su Latvijos ir Estijos operatoriais.

 Švedijos Vyriausybė vakar priėmė sprendimą dėl leidimo pradėti Baltijos jūros dugno tyrimus, reikalingus projekto „Harmony Link“ darbų pradžiai. Šiemet planuojama užbaigti „LitPol Link“ jungties išplėtimą.

Pažymėta, kad padėtis, kurią Astravo AE sukuria regione, kenkia sinchronizacijos projekto įgyvendinimo tvarumui, vietos energijos gamybos pajėgumų plėtrai, taip pat perėjimo prie švarios energijos ir klimatui neutralios ekonomikos tikslams.

Vyriausybės  vadovė pabrėžė, kad Lietuva vertina Baltijos valstybių politinį įsipareigojimą nutraukti elektros importą iš Baltarusijos, tačiau dabartinė duomenų analizė aiškiai rodo, kad taikoma dvišalė metodika neveikia. Parengti naujos trišalės metodikos principai, Lietuvos siūloma nauja prekiavimo elektra su trečiosiomis šalimis metodika sudarytų maksimalias kliūtis Astravo AE elektrai patekti į Baltijos šalių rinką.

Aptardama regioninį saugumą ir gynybą, premjerė pažymėjo, kad Lietuva laikosi savo įsipareigojimo šalies gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Mūsų tikslas – iki 2030 m. padidinti gynybos finansavimą iki 2,5 proc. BVP.

Baltijos šalių bendradarbiavimas yra matomas didesniuose formatuose, tokiuose kaip NATO, ES ir bendradarbiavimas su JAV. Kalbėdami vienu balsu, galime pasiekti geresnių ir mums palankesnių rezultatų. Svarbu skirti daugiau dėmesio oro gynybai, jūros stebėjimui ir išankstinio perspėjimo sistemai.

I. Šimonytės teigimu, turime siekti, kad Rytų partnerystė vėl taptų strateginiu ES prioritetu, o ne technokratinio bendradarbiavimo instrumentu. Premjerė pasiūlė parengti bendrą trijų Baltijos valstybių deklaraciją dėl paramos demokratijai.