BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Didesnės lėšos šalies saugumui – Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai

Data

2021 10 13

Įvertinimas
1
Nato pratybos Lietuva 18763516122_d95d634f5c_k.jpg

Vyriausybė teikia Seimui kitų metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatyta, jog krašto apsaugos finansavimas didės 128 mln. eurų. – iki 1176 mln. eurų arba 7,1 proc. bendrų valstybės biudžeto išlaidų.
 
„Kariuomenės modernizavimas yra būtina atgrasymo priemonė, kurią turėtų aiškiai suprasti mūsų visuomenė. Gali atrodyti, kad krašto apsaugai skiriamos lėšos yra didžiulės, bet tai tėra penkta pagal lėšų dydį finansuojama sritis. Tuo metu gaunant didesnį finansavimą, lėšos pirmiausia turi būti skiriamos karių ir jų šeimų socialiniam gerbūviui, nes tarnyba kariuomenėje taip pat privalo būti motyvuojanti“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
Pasak ministro, didinamos skiriamos biudžeto lėšos gynybai leis tęsti pagrindinius kariuomenei svarbius projektus, atitinkančius XXI a. geopolitinę situaciją ir esamas potencialias grėsmes.
 
Ilgainiui numatyto gynybos finansavimo apimtys yra būtinos šiems rezultatams pasiekti: 2022 m. – įdiegti vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą, NATO ir greito reagavimo pajėgoms deklaruotus vienetus aprūpinti pėstininkų kovos mašinomis, 2023 m. – atstatyti išminavimo laivo pajėgumus ir pastatyti 3 karinius miestelius. 2024 m. – pasiekti bataliono grupių įsipareigojimus NATO, įdiegti jūrinės aplinkos suvokimo gebėjimą, NATO ir Greitojo reagavimo pajėgų deklaruotus vienetus aprūpinti šarvuotais visureigiais. Be to, būtų pradėti pėstininkų kovos mašinų ir šarvuotų visureigių įsigijimo antrieji etapai, siekiant šia ginkluote iki 2031 m. aprūpinti visą Lietuvos kariuomenę. Numatoma, kad 2025 m. būtų atstatytas vidutinio siekio mobilių radarų pajėgumas, išvysti paramos ugnimi gebėjimai.
 
Prioritetas ir toliau bus skiriamas Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai, JAV ir kitų sąjungininkų karių dislokavimui Lietuvoje, piliečių atsparumui, kibernetinio saugumo stiprinimui, karių tarnybos sąlygų gerinimui ir kt. sritims.
 
Sudarant KAM biudžetą yra laikomasi NATO rekomendacijos – personalo išlaikymui skiriama ne daugiau kaip 50 proc., o pagrindiniams įsigijimams ne mažiau kaip 20 proc. visų KAM planuojamų asignavimų.
 
2018 m. beveik visų politinių partijų susitarimu numatyta iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP.