BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Iki 2030 metų energetikos plėtros programai bus skirta 2,6 mlrd. eurų

Data

2021 12 08

Įvertinimas
0
Aplinkosauga bioenergija  shutterstock_81466396.jpg

Gruodžio 8 d.  Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtai 2021–2030 m. energetikos plėtros programai, kurioje daugiausiai dėmesio skiriama žaliosios energetikos plėtrai ir gyventojų energijos vartojimo efektyvumo didinimui, skatinant įsitraukti ir pažeidžiamiausias vartotojų grupes.

Iki 2030 metų planuojama skirti 2,6 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei ES paramos fondų investicijų programų.

„Skatinant žaliąją energetiką svarbu užtikrinti reikiamą valstybės  paramą, kad į atsinaujinančios energetikos sistemą galėtų įsitraukti  ne tik aukštas ir vidutines pajamas uždirbanti visuomenės dalis, bet ir mažiau lėšų gaunantys gyventojai.  Energetikos plėtros programoje siekiama iš esmės keisti padėtį, kai galimybė naudotis valstybės parama būdavo patraukli tik didesnes pajamas uždirbantiems gyventojams.  Sėkminga transformacija gali padėti sumažinti socialinę atskirtį energetikos srityje“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vyriausybė gyventojų energetinio skurdo mažinimą įtraukė į aukščiausio lygmens valstybės planavimo dokumentus – Nacionalinį pažangos planą, Vyriausybės programą, Nacionalinę energetikos plėtros programą ir kitus. Šį rudenį Energetikos ministerijos užsakymu Lietuvos energetikos institutas sukūrė energijos nepritekliaus ir valstybės intervencijų namų ūkių energetikos srityje vertinimo sistemą. Sukurta duomenų bazė, įrankiai valstybės intervencijų poveikio skirtingoms gyventojų grupėms vertinimui bei išnagrinėta ES šalių praktika ir jų priemonės taikomos energetinio skurdo mažinimui.

Lietuva jau dabar teikiama paramą gyventojams saulės elektrinių įsigijimui, senų – neefektyvių šildymo katilų keitimui, pastatų renovacijai, teikia kompensacijas, taiko PVM lengvatas šildymui, tačiau siekiama, kad ateityje lengvatomis galėtų pasinaudoti kuo platesnis ratas gyventojų. Planuojama, jog iki 2030 metų 200 tūkst. energetinį skurdą patiriančių namų ūkių galėtų pasinaudoti valstybės paskatų ir paramos sistema atsinaujinančios energetikos ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimo srityje.

Taip pat planuojamos papildomos paramos priemonės savivaldybėms, kuriose būtų vystomi saulės parkai (piliečių energetikos bendrijos) ar kitos priemonės padėsiančios mažinti energetinį skurdą.

Energetikos plėtros programoje numatytos priemonės kitiems svarbiausiems šios srities tikslams. Didelis dėmesys skiriamas Lietuvos elektros energetikos sistemos (EES) sinchronizacijos ir dujotiekių jungčių projektų įgyvendinimui, elektros energijos kaupimo įrenginių įrengimui, pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimui bei pažangių technologijų diegimui. Siekiama  mažinti iškastinio kuro naudojimą, teikiant prioritetą vandenilio technologijoms bei  užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus.