BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Lietuva, atliepdama EK raginimus, praplės neapykantos nusikaltimų kriterijų sąrašą

Data

2021 09 22

Įvertinimas
0
ZVAIG.jpg

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlomoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis pašalinama neatitiktis ES teisei ir sudaromos prielaidos efektyviau kovoti su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis baudžiamosios teisės priemonėmis. 

Pakeitimais siūloma patikslinti Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų ir šalia tokių galiojančių kriterijų kaip, pavyzdžiui, tautybė, rasė, lytis ir kiti, kaip savarankiškus kriterijus įtraukti ir odos spalvos bei etninės kilmės kriterijus. 

„Norime užtikrinti, jog kiekvienas jaustųsi oriai ir saugiai, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, religijos ar kitų kriterijų, todėl labai svarbu inicijuoti teisinių nuostatų pakeitimus, kurie leistų suderinti nacionalinį reguliavimą su ES teise ir taip efektyviau kovoti su homofobija, rasizmu, ksenofobija ar religiniu nepakantumu, ir užkirsti kelią priešiškumo bei smurto apraiškoms“, – sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais laikomi tie atvejai, kai neapykanta yra nukreipta į asmenį dėl jo amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Šiems Baudžiamojo kodekso pakeitimų siūlymams dar turės pritarti Seimas. 

Teisingumo ministerija taip pat artimiausiu metu ketina inicijuoti platesnę diskusiją apie neapykantos kalbos, saviraiškos laisvės ir kritikos ribas bei šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo praktinį taikymą bei jo keitimo poreikį siekiant efektyvesnio kovos su neapykantos apraiškomis modelio.