BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Lietuvos stabilumo programoje – ekonomikos skatinimas ir ilgalaikis finansų tvarumas

Data

2021 04 28

Įvertinimas
5
Ekonomika 3.jpg

Finansų ministerijos parengtoje Lietuvos stabilumo 2021 metų programoje pateiktos vidutinio laikotarpio makroekonominės ir finansų projekcijos, parengtos vis dar didelio neapibrėžtumo dėl COVID-19 pandemijos plitimo ir jos keliamų padarinių. 2021–2024 metais numatoma vykdyti į ekonomikos atsigavimą orientuotą fiskalinę politiką. Ekonomikai grįžus į augimo kelią ir suvaldžius COVID-19 pandemiją, bus siekiama palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus deficitą ir stabilizuoti skolos lygį, taip užtikrinant valdžios sektorių tvarumą vidutiniu-ilgesniuoju laikotarpiu.

„Šiandien mūsų pagrindinis uždavinys nesikeičia – kasdien susidurdami su pandemijos valdymo iššūkiais, stengiamės sušvelninti COVID-19 padarinius. Iki šiol visos tarptautinės organizacijos ragina skatinti ekonomiką ir vidaus vartojimą, tuo pačiu taikant tikslingas, efektyvias ir terminuotas pagalbos verslui, gyventojams, sveikatos apsaugos sistemai, priemones. Netrukus peržiūrėdami šių metų valstybės biudžetą, atsižvelgiant į pandemijos raidą, planuojame dar papildomai skirti apie pusę milijardo eurų su COVID-19 susijusioms priemonėms, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Prie šalies ūkio stiprinimo ir ekonomikos augimo vidutiniu laikotarpiu prisidės „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytų ir ES lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimas. Šiuo sudėtingu laikotarpiu siekiame atsakingai valdyti viešuosius finansus, derinant poreikį palaikyti ekonomiką  ir siekį  užtikrinti valdžios sektoriaus finansų tvarumą“.

Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas, įvertinus numatomo 2021 m. biudžeto įstatymo pakeitimų poveikį valdžios sektoriaus finansams, sudarys 8,1 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Su COVID-19 pandemijos valdymu ir jos neigiamų padarinių švelninimu susijusių priemonių (tiesiogiai veikiančių valdžios sektoriaus balansą), įgyvendinimui 2021 metais numatyta skirti 1,6 mlrd. eurų. Iš jų – 1 mlrd. eurų numatytas 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Rengiant minėto įstatymo pakeitimo projektą, kurį numatoma svarstyti Seimo pavasario sesijoje, planuojama papildomai numatyti apie pusę milijardo eurų, juos skiriant vakcinoms įsigyti ir kitoms su pandemijos valdymu susijusioms priemonėms, darbo vietų išsaugojimui ir pajamų negalintiems dirbti palaikymui.

Ekonomikos atsigavimo ir valdžios sektoriaus finansų tvarumo stiprinimas

Programoje pateiktos 2021–2024 metų valdžios sektoriaus finansų projekcijos rodo nuoseklaus, laipsniško valdžios sektoriaus deficito mažinimo scenarijų, kuris lemtų skolos lygio stabilizavimą 2023–2024 metais. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022–2024 m. sudarys atitinkamai 6 proc. BVP, 4 proc. BVP ir 2,2 proc. BVP. Poreikis gerinti balansą atspindi Vyriausybės tikslą vidutiniu laikotarpiu valdyti viešuosius finansus taip, kad būtų išlaikytas ilgalaikis finansų tvarumas. Taip pat poreikį nuo 2023 metų laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, kai ekonomikos augimui sustiprėjus jos, tikėtina, vėl bus taikomos.    

Šias fiskalinės politikos gaires įgyvendinti padės mokestinės naštos netolygumų peržiūra, gerinama mokesčių ir socialinių išmokų struktūra, peržiūrimos mokesčių lengvatos, žingsniai mažinant šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį. Ieškant vidinių finansinių išteklių, numatoma peržiūrėti ir valstybės vykdomas funkcijas. Taip pat numatoma didinti valstybės biudžeto orientaciją į rezultatus, stiprinti vidutinės trukmės biudžeto planavimą, optimizuoti valstybės turto valdymą ir imtis kitų priemonių viešųjų finansų kokybei gerinti.

Įvertinant poreikį vidutiniu laikotarpiu palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus deficitą ir kartu atsižvelgiant į siekį palaikyti tvarų ir tolygų ūkio augimą, 2022–2024 metų laikotarpiu numatoma panaudoti „Naujos kartos Lietuva“ plano, kuriuo įgyvendinama ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, lėšas bei paspartinti kitomis ES lėšomis finansuojamų projektų rengimą ir įgyvendinimą.

Dėl COVID-19 poveikio 2020 metais didėjo valdžios sektoriaus skola, kuri praėjusių metų pabaigoje sudarė 47,3 procento BVP. Numatomas skolos lygis 2021 metų pabaigoje galėtų siekti 52,1 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skolos augimo stabilizavimas yra būtinas siekiant užtikrinti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Pagal Stabilumo programoje brėžiamą vidutinio laikotarpio fiskalinę kryptį, 2023–2024 metais numatoma stabilizuoti skolos lygį ties 57,9 proc. BVP. Atsižvelgiant į išaugusį skolos lygį, Lietuvos stabilumo 2022 metų programoje numatoma pateikti valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją, kurios įgyvendinimas ilguoju laikotarpiu užtikrintų tvarų skolos lygį.

Lietuvos stabilumo programa yra Lietuvos vidutinio laikotarpio biudžeto sistemos dalis. Pagal Europos semestro procedūras, ji kiekvienais metais iki balandžio 30 d. pateikiama Europos Komisijai (EK) ir Europos Tarybai. Vyriausybė Lietuvos stabilumo 2021 metų programai pritarė balandžio 28 d. EK, įvertinusi Lietuvos stabilumo 2021 metų programos atitiktį Stabilumo ir augimo paktui (SAP), išvadas skelbs šių metų gegužę.

2020 ir 2021 metais taikoma bendroji ES SAP išimtis. Tai lankstumo sąlyga, kurią EK taiko dėl COVID-19 pandemijos kilus ekonominei krizei ES, euro zonoje. T.y. šalims patiriant ekonomikos nuosmukį ir dideles valdžios sektoriaus išlaidas. Galiojant lankstumo sąlygai, laikinai sustabdytas fiskalinės drausmės taisyklių taikymas, sudarant galimybes ES valstybėms taikyti tokios apimties pagalbos priemones, kurios yra būtinos COVID-19 pandemijai valdyti ir pandemijos padariniams sušvelninti. EK nuomone, bendroji SAP išimtis, tikėtina, bus taikoma ir 2022 metais.

Papildoma informacija:

Stabilumo programa – tai dokumentas, kuriame pagal Europos Komisijos priimtinų veiksmų kodekse nustatytus reikalavimus pateikiama naujausia informacija apie šalyje vykdomą bei suplanuotą biudžeto politiką. Programa rengiama atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytą pareigą teikti informaciją apie fiskalinę politiką.

Lietuvos stabilumo 2021 metų programoje pateikiama informacija apie:

  • ekonomikos situaciją bei jos perspektyvas 2021–2024 metais;
  • vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos gaires ir priemones joms įgyvendinti;
  • valdžios sektoriaus finansų padėtį 2020 metais ir 2021–2024 metų projektuojamus fiskalinius rodiklius (pajamas, išlaidas, balansą, skolą);
  • su COVID-19 pandemijos valdymu ir jos neigiamų padarinių švelninimu susijusių priemones ir jų kiekybinį įvertinimą;
  • valdžios sektoriaus finansus ir skolą vidutiniu laikotarpiu galinčias paveikti rizikas.