BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės kalba Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje

Data

2022 01 13

Įvertinimas
4
LRVK_20220113-16.jpg

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės kalba Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje

Gerbiamieji valstybės vadovai,
susirinkę minėjimo svečiai,
mieli Lietuvos žmonės,

kai prieš trisdešimt vienus metus nardžiau šioje aikštėje po žmonių minią, buvau paauglė, kupina jaunatviškos drąsos ir beatodairos. Tada jau buvau pakankamai suaugusi suprasti, kad 1990-ųjų Kovo 11-oji yra didžiausia gyvenimo dovana, tačiau vis dar per maža suvokti, kokia atsakomybė slėgė tuometį parlamentą ir šalies vadovą. Kad laisvė gali būti sunki. Tokia sunki, kaip tos gėlės, kurias nešiau procesijoje nuo Sporto rūmų iki Antakalnio kapinių gedulingoje procesijoje laidojant žuvusius Sausio 13-ąją.

Tada nemokėjau deramai įvertinti, kiek drąsos ir pasiryžimo reikia stovėti atsukus veidą prieš buką jėgą. Ir kad jėgų vis dėlto randasi pakankamai, jeigu stovi už kažką, kas yra daugiau nei tu pats, – už laisvę, už tiesą, už savo valstybę ir tikėjimą.

Bet labiausiai už atsakomybę. Už kitą. Už tuos, kurie išėjo, ir tuos, kurie ateis. Tai yra tikroji laisvė.

Laisvės gynėjų diena yra tarsi Nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos antspaudas. Patvirtinimas, kad visa, kas ten parašyta, yra tikra, prasminga ir brangu.
Šiandien ir toliau kalbame apie Lietuvos valstybės puoselėjimą ir stiprinimą, grumiamės su iššūkiais ir stengiamės atremti grėsmes, ir augti. Ir visada turime prisiminti, kiek daug buvo paaukota, atsikovojant nepriklausomą Lietuvą. Kad už ją buvo pralietas kraujas. Tačiau jis virto baltu paukščiu. Ir gieda virš mūsų. Ir giedos. Ir todėl, nors šiandien pagerbiame žuvusius, ši diena yra šviesos diena.

Kiekviena karta turi savą kovos už laisvę iššūkį. Tai Nepriklausomybės Akto signatarai, žmonės, kurie turėjo sukurti laisvos šalies institucijas, pokario partizanai, sovietmečio disidentai, Sąjūdžio atstovai, gyvoji barikada per Sausio įvykius, gydytojai, kovojantys kovido fronte, kasdien įtampą patiriantys pasieniečiai, kiti pareigūnai ir galiausiai jaunimas, kuris mokosi ir kitus moko gyventi skirtybių pasaulyje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad visais laikais tikra kova už laisvę buvo savęs aukojimas dėl kitų, o ne pastanga užsidėti nuopelnų antpečius ar egoistinis naudos siekis. Tai ne aklas neigimas, noras maištauti ir kelti sumaištį, bet kova už tai, kas svarbu, už ką esi pasiryžęs prisiimti atsakomybę. Nes laisvė visada yra kūryba, o ne destrukcija.

Ir tai, kad šiuo metu jūs galite man švilpti – irgi yra iškovotos laisvės dalis...   

Laisvės gynėjų diena yra labai svarbios pergalės atminimas. Tai vilties, ryžto ir įkvėpimo niekada nepasiduoti kovojant už laisvę diena. Todėl noriu pasveikinti Lietuvos žmones visame pasaulyje ir palinkėti, kad tradiciniai Sausio laužai teiktų jėgų ir įkvėptų pasididžiavimą savo Tėvyne. Ir niekada nenustotų rusenti mūsų pačių širdyse.