BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Patvirtinta teisingumo sistemos efektyvumo ir veiksmingumo didinimo programa dešimtmečiui

Data

2021 10 28

Įvertinimas
1
Baneris Elektroniniai valdžios vartai shutterstock_165303917.jpg

Vyriausybė patvirtino 2021–2030 m. teisingumo sistemos plėtros programą, skirtą 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano teisingumo srities strateginiams tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Programoje nurodytos esminės teisingumo srities problemos ir iššūkiai, numatytos konkrečios priemonės, leisiančios padidinti teisingumo sistemos ir bausmių vykdymo sistemos veiksmingumą.

Vykdant šią programą, bus įgyvendinamos priemonės efektyvesniam teismų darbui užtikrinti. Tam tikras teismų atliekamas funkcijas, nesant teisinio ginčo, numatoma perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms – notarams, antstoliams. Tikimasi ne tik sumažinti teismų darbo krūvį, bet ir supaprastinti atitinkamų klausimų nagrinėjimo tvarką, padaryti ją patogesnę, greitesnę ir efektyvesnę. Be to, Seime bus svarstomi įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama plėsti ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą. Planuojama teismų veikloje veiksmingiau taikyti platesnės aprėpties informacines technologijas. Bus siekiama visapusiškai įgyvendinti teismo posėdžių viešumo principą, kartu apsaugant proceso dalyvių privatų gyvenimą bei asmens duomenis.  Tikimasi, kad šių priemonių įgyvendinimas leis sutrumpinti teisminius procesus, taip pat padidins gyventojų, kurie pasitiki teismais, dalį iki 50 proc. 2030 m. (tokių gyventojų dalis 2020 m. sudarė 39 proc.)

Daug dėmesio plėtros programoje skiriama kokybiškų teisinių paslaugų plėtrai ir prieinamumui. Artimiausiu metu numatoma baigti informacinės sistemos TEISIS integracijos darbus. Tai leis plačiau pasinaudoti galimybėmis gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą interaktyviomis priemonėmis, padės užtikrinti efektyvų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos administravimą, prisidės prie visuomenės teisinio švietimo plėtros, leis elektroninėje erdvėje operatyviai gauti aktualią teisinę informaciją, pateikti atsiliepimus apie suteiktas paslaugas. Kartu numatoma sistemiškai spręsti problemas, kurios kyla dėl advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, trūkumo, kai asmenų, kurie kreipiasi tokios pagalbos, nuosekliai daugėja. Numatoma priartinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų užmokestį prie kaimyninių valstybių praktikos (advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, užmokestis pirmuoju etapu padidinamas jau nuo 2021 m. lapkričio 1 d.). Programos priemonėmis siekiama taip pertvarkyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, kad 2030 m. palankiai ją vertinančių joje dalyvaujančių subjektų ir paslaugų gavėjų dalis sudarytų net 90 proc.

Bus stiprinama vartotojų teisių apsaugos sistema. Šioje srityje numatoma siekti didesnio sistemos veiksmingumo ir išnaudoti vartotojų asociacijų įsitraukimą į vartotojų apsaugą, šalinant esamas kliūtis, diegti naujas ir inovatyvias priemones, skirtas kasmet gausėjančių vartotojų prašymų ir skundų nagrinėjimo sistemai subalansuoti. Programoje numatytos priemonės, padėsiančios kovoti su pažeidimais elektroninėje erdvėje, nesąžininga komercine veikla ir klaidinančia reklama, užtikrinančios teisinio švietimo vartotojų apsaugos klausimais plėtrą.

Programoje taip pat planuojamos priemonės, kurios leistų Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičių 100 tūkst. gyventojų 2030 m. sumažinti iki 140 (2020 m. šis rodiklis siekė 190 ir 1,5 karto viršijo ES šalių vidurkį). Ypatingas dėmesys visų pirma būtų skiriamas nuteistųjų kriminalinio pobūdžio įgūdžių keitimui. Tuo tikslu numatoma peržiūrėti ir optimizuoti nuteistųjų resocializacijos ir pagalbos suimtiesiems sistemą ir pasiekti, kad ne mažiau kaip 70 proc. nuteistųjų dalyvautų socialinės reabilitacijos programose, kad pusė bausmių vykdymo sistemos darbuotojų atliktų resocializacijos funkcijas.

Vyriausybė 2021 m. rugsėjo mėn. pradėjo 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių plėtros programų projektų svarstymų ciklą. Plėtros programos – tai planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus uždavinius, valstybės mastu planuojamos įgyvendinti priemonės, kurios, numatoma, sukurs laukiamą pokytį ir pažangą, nustatomi rodikliai. Planuojama, kad iki metų pabaigos iš viso Vyriausybė apsvarstys ir priims 25 tokias plėtros programas. Jas patvirtinus, bus sudarytos visos sąlygos neatidėliojant rengtis suplanuotų priemonių įgyvendinimui ir pradėti jas įgyvendinti. 2021–2030 m. teisingumo sistemos plėtros programa yra trečioji Vyriausybės patvirtina plėtros programa. Vyriausybė jau yra patvirtinusi 2021–2030 m. kultūros ir kūrybingumo plėtros programą, taip pat 2021–2030 m. branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programą.