BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Pritarta Švietimo plėtros programai iki 2030 metų

Data

2021 12 01

Įvertinimas
0
shutterstock_213333985.jpg

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtai Švietimo plėtros programai. Šioje programoje, aprėpiančioje visas švietimo sritis nuo ikimokyklinio iki suaugusiųjų švietimo,  numatytos priemonės  spręsti aktualiausiems švietimo iššūkiams.

„Prie programos projekto intensyviai dirbusi tarpinstitucinė grupė išanalizavo švietimo būklę, aprėpiančią visą švietimo panoramą, ir apibrėžė, kokiose srityse ir kokių turime iššūkių, kokiomis priemonėmis galima juos įveikti. Matydami aiškiai iškeltus opius klausimus, užsibrėžiame juos spręsti, įgyvendinti ilgalaikes priemones iki 2030 metų. Jei norime tvarios švietimo pažangos, privalome planuoti į ateitį ir imtis nuoseklių ilgalaikių projektų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.    

Švietimo plėtros programoje išvardijamos problemos, jas sukėlusios priežastys, numatomos priemonės šioms problemoms spręsti.

Programoje įvardyti  darbai ir projektai, skirti patobulinti bendrąjį ugdymą: pagerinti mokinių ugdymosi pasiekimus ir sumažinti atotrūkį tarp mokyklų, didinti švietimo įtrauktį, švietimo pagalbą, neformaliojo vaikų švietimo ir kultūrinės edukacijos galimybes. Tam skirta kitąmet pradėsianti veikti „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, taip pat visiems prieinamo ankstyvojo ugdymo užtikrinimas, jau pradėtas atnaujinti ugdymo turinys ir pasiekimų vertinimas bei kt. priemonės. Mokyklų spartesnę skaitmenizaciją ir aprūpinimą plėtos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgyvendinamas skaitmeninės transformacijos projektas „EdTech“ – nuo kitų metų pradėsianti veikti inovacijų švietimo sektoriuje ekosistema, kurioje startuoliai, smulkus ir vidutinis verslas kurs inovatyvius, dažniausiai naujausiomis technologijomis grįstus sprendimus švietimo iššūkiams spręsti.

Profesinio mokymo sektoriuje siekiama didinti patrauklumą, populiarinti pameistrystės mokymo formą, gerinti atitiktį tarp mokinio įgyjamų ir darbo rinkoje reikalingų įgūdžių, suteikti lankstesnes kompetencijas.

Aukštajame moksle akcentuojama studijų kokybė ir tarptautiškumo plėtra, geresnis prieinamumas asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat ar kilusiems iš žemas pajamas turinčių šeimų.

Mokymosi visą gyvenimą srityje numatoma įdiegti veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant individualių gebėjimų ir įgyjamos kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais.

Pedagogų rengimo srityje bus siekiama sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą.

Gerinant lituanistinį švietimą planuojama suteikti daugiau paramos lituanistinėms mokykloms užsienyje, pagerinti atvykstančių studijuoti į Lietuvą užsieniečių ir studijas čia pasirinkusių lietuvių kilmės jaunuolių sąlygas. Programoje dėmesio skiriama ne tik lituanistiniam švietimui užsienyje, bet ir į Lietuvą atvykusiems vaikams ugdyti. Bus sukurta nauja Lietuvių kalbos programa, skirta iš užsienio sugrįžusiems mokiniams. Taip pat numatyta parengti naujų mokymosi priemonių.

Švietimo plėtros programa bus finansuojama valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir kitomis lėšomis. Programai įgyvendinti 2021–2030 m. numatoma skirti beveik 1,2 mlrd. eurų. Bus atliekama nuolatinė stebėsena, esant poreikiui, programa gali būti tikslinama, peržiūrimas finansavimas. Įgyvendinant programą taip pat dalyvaus savivaldybės ir kitos ministerijos, lituanistinio švietimo mokyklos, aukštosios mokyklos, Lietuvos mokslo taryba ir kt.

Švietimo plėtros programą parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu buvo įtraukta tarpinstitucinė darbo grupė, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos mokyklų ir pedagogų asociacijų, kitų socialinių partnerių atstovai, rengiant viešąsias konsultacijas.