Stipri valstybė – ramstis žmogui: patvirtintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui. Jame numatyti konkretūs XXI-osios Vyriausybės kadencijos darbai, tarp kurių išskirtinis dėmesys skiriamas valstybės saugumui ir socialinei politikai, šeimų gerovei, regionams ir ekonomikos konkurencingumo skatinimui.
„Stipri valstybė geba ne tik atgrasyti ir apsiginti nuo išorės grėsmių, ji veikia kaip ramstis žmogui jo kasdienybėje – kai auginami vaikai, ištinka liga ar ieškoma darbo. Ji kuria ne papildomus barjerus, o galimybes – norintiems pradėti verslą, pasiekti gydytoją, įsigyti pirmąjį būstą. Jai lygus ir svarbus kiekvienas, tiek gyvenantis Vilniuje, tiek tolimiausiame regione. Tokios yra principinės šios Vyriausybės nuostatos ir kryptis darbų, kuriems įsipareigojame programos nuostatų įgyvendinimo plane. Dėkoju visiems socialiniams partneriams, prisidėjusiems prie jo rengimo“, – sako Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Saugios sienos ir saugus dangus
Vyriausybės patvirtintame Plane numatyta sukurti realius pagrindus pasirinktam ir sutartam visuotinės gynybos modeliui – atliepiančiam Lietuvos saugumo realijas ir užtikrinančiam, kad savo vaidmenį krizės ar karo atveju žinos piliečiai, institucijos ir organizacijos.
Prioritetinė sritis stiprinant Lietuvos saugumą – integruota oro gynyba, efektyvesnė stebėsena ir oro grėsmių, įskaitant bepiločius orlaivius, aptikimo ir neutralizavimo pajėgumų vystymas. Šiuo tikslu numatoma sukurti Lietuvos kariuomenės oro gynybos pulką. Iki 42 000 karių bus padidintas aktyviojo personalo rezervo karių skaičius.
NATO kolektyvinė gynyba ir JAV, Vokietijos bei kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje ir Europoje išlieka esmine valstybės saugumo garantija. Atsižvelgiant į tai numatyta gerinti sąlygas ir plėtoti Lietuvos ir sąjungininkų kariams reikalingą infrastruktūrą, užtikrinti sklandų Vokietijos brigados dislokavimą.
Lietuva – palanki šeimai valstybė
Plane numatyti konkretūs veiksmai, kurie padės šeimoms skirtingais jų gyvenimo etapais – nuo pagalbinio apvaisinimo, šeimai palankių nėštumo, gimdymo ir pogimdyvinės priežiūros paslaugų iki integruoto ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo modelio įteisinimo bei ilgai laukiamo šių paslaugų teikimo ir finansavimo vieno langelio principu.
Nemokamas maitinimas bus užtikrintas visiems pradinių klasių mokiniams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Jau nuo 2027 m. rudens nemokamas maitinimas pasieks trečių, dar po metų – ir ketvirtų klasių mokinius.
Kitąmet numatoma parengti ir teisės aktų pakeitimus, kuriais stiprinamos socialinės garantijos vaikus auginančioms šeimoms, keliamas tikslas ne mažiau kaip 10 proc. padidinti socialinio draudimo vaiko priežiūros išmokas.
Kompleksinėmis priemonėmis – nuo būsto politikos, priežiūros paslaugų ir finansinių paskatų – siekiama sukurti palankią šeimai aplinką, kurioje tėvams nekiltų „karjeros arba vaiko“ dilema.
Jau artimiausiu metu bus pristatytas Vyriausybės parengtas Šeimos paketas, apimantis paramos priemones, orientuotas į visą vaiko gyvenimą nuo gimimo iki pilnametystės.
Auganti ir konkurencinga ekonomika, tvari energetika
Vyriausybė toliau konkrečiais žingsniais sieks mažinti administracinę naštą ir perteklinę biurokratiją – vieną pagrindinių kliūčių verslo augimui. Atliepiant ilgalaikį verslo lūkestį, bus įtvirtintas mechanizmas, jog perkeliant Europos Sąjungos teisę į nacionalinę teisę nebūtų kuriamas perteklinis reguliavimas (angl. goldplating).
Numatoma ypatingą dėmesį skirti gynybos pramonės vystymui, plėsti laisvąsias ekonomines zonas Lietuvoje, į Nacionalinį plėtros banką pritraukti daugiau kaip 1,730 mlrd. Eur privačių lėšų – tai leis reikšmingai padidinti investicijas valstybei svarbiuose sektoriuose.
Energetikos srityje keliamas tikslas 2028 m. Lietuvoje pagaminti visą šalies poreikį patenkinantį elektros energijos kiekį, o per dvejų metų Vyriausybės kadenciją Lietuvai tapti elektros energiją eksportuojančia šalimi.
Jau kitąmet numatoma pradėti sausumos jungties „Harmony Link“ statybos darbus, toliau stiprinti kritinės infrastruktūros saugumą ir didinti elektros tinklo atsparumą bei greitesnį elektros tiekimo atstatymą vartotojams, pakeičiant daugiau kaip 3 tūkst. km elektros oro linijų į kabelius po žeme.
Didėjančios pajamos – atsvara kainų augimui
Žmonių pajamų didinimas, ypatingai atsižvelgiant į labiausiai pažeidžiamas grupes, yra vienas svarbiausių Vyriausybės veiklos orientyrų.
Plane numatyta pasiekti, kad vidutinės senatvės pensijos ir šalies vidutinio neto darbo užmokesčio santykis sudarytų ne mažiau kaip 50 proc.
Didesnės šalpos pensijos gavėjų, žmonių su negalia socialinės garantijos bus užtikrintos Šalpos pensijų įstatymo peržiūra, taip pat siekiama užtikrinti spartesnį socialinio draudimo pensijų augimą.
Vyriausybė numato sustiprinti darbuotojų, ypač dirbančių skaitmeninėse darbo platformose, teisių apsaugą.
Vertę kurianti užsienio politika
Ypatingos svarbos artimiausių metų uždavinys – Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį. Per jį bus siekiama reikšmingos pažangos ES plėtros srityje, stiprinant Europos saugumą ir atsparumą, telkiant paramą Ukrainai.
Lietuva toliau plėtos strateginį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija, Lenkija, Šiaurės-Baltijos regiono šalimis.
Kokybiškos viešosios paslaugos ir infrastruktūra – nepriklausomai nuo šalies vietos
Vyriausybė trumpins pacientų laukimo laiką ir mažins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo netolygumus regionuose, sukurs integruotą ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų vaikams ir paaugliams modelį, grindžiamą vieno langelio principu.
Numatoma, kad ne mažiau kaip 70 proc. žmonių pas gydytojus specialistus, pas kuriuos laukimo eilės yra ilgiausios, pirminiam vizitui pateks per 30 kalendorinių dienų.
Vyriausybės tikslas švietime – sistema, užtikrinanti mokinių ir mokytojų fizinį bei socialinį ir emocinį saugumą mokykloje. Siekiama, kad ne mažiau kaip 80 proc. bendrojo ugdymo mokinių įsitrauktų į neformalųjį vaikų švietimą visos dienos mokyklose.
Nepamiršti regionai, gyvybingas žemės ūkis
Su administracine našta susiduriantys ūkininkai taip pat pajus pokyčius – siekiama 30 proc. sumažinti biurokratiją žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros srityse, optimizuojant administracines paslaugas, verslo priežiūrą ir paramos teikimą.
Vyriausybė numato reikšmingą dalį ekonomiką skatinančių investicijų nukreipti į regionus, naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos investicijas planuoti įsiklausant į regionų poreikius.
Artimiausiais metais bus pradėtas įgyvendinti esmingai naujas kelių infrastruktūros finansavimo modelis pasitelkiant privačių investuotojų lėšas, kuris leis sparčiau gerinti kelių būklę visoje Lietuvoje.
Su visu XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planu galima susipažinti čia.
Ervin Rauluševičiaus/ELTA nuotrauka.
Atnaujinimo data: 2026-09-09
Taip pat skaitykite:
Vyriausybė siūlo ratifikuoti svarbų susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo
Premjeras: Klaipėdos regionas svarbus visos Lietuvos ekonominiam augimui
Premjeras ir ministrai Klaipėdoje: Vakarų Lietuvos potencialas – unikalus
Premjeras susitikime su Lietuvos diplomatais: vertybinė užsienio politika turi kurti vertę