BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Vyriausybė toliau plėtoja strateginio valdymo reformą

Data

2021 10 20

Įvertinimas
0
Rinka ekonomika finansai  shutterstock_93098155.jpg

Vyriausybė teikia Seimui vieno iš svarbiausių – Strateginio valdymo įstatymo (SVĮ) pakeitimus ir su jais susijusių septynių įstatymų pataisas. Šiomis pataisomis Aštuonioliktoji Vyriausybė siekia patobulinti Strateginio valdymo sistemą, siūlo keisti esamą praktiką arba sukurti naujas Strateginio valdymo sistemos praktikas.     

Keičiant SVĮ, visų pirma siekiama ištaisyti netikslią Nacionalinio pažangos plano (NPP) ir Vyriausybės programos subordinaciją. Vyriausybė siūlo, kad NPP strateginiams tikslams dešimtmečiui pritartų Seimas, nes ši institucija tvirtina Vyriausybės programą ir jos veiklos prioritetus.

Septyni esami strateginio valdymo principai: darnumo ir integralumo; veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grįsto valdymo; efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo; bendradarbiavimo; atvirumo ir įtraukimo; lyčių lygybės ir nediskriminavimo –  papildomi ateities vertinimo principu. Juo vadovaujantis, rengiant planavimo dokumentus sistemiškai ir kompleksiškai bus nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities alternatyvos, jų galima įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste. Numatoma, kad strateginiai tikslai bus formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir konkrečioms valstybės veiklos sritims.

SVĮ pataisose išskiriamas atskiras valstybės strategijų lygmuo (valstybės pažangos strategija, nacionalinio saugumo strategija, bendrojo teritorijos plano koncepcija), kurio dokumentais (strategijomis) siekiama sukurti tinkamus pagrindus ir aplinką viešojo valdymo sprendimų priėmimui.

Siūlomos SVĮ pataisos numato glaudesnį Vyriausybės ir Seimo bendradarbiavimą valstybės pažangos strategijos parengimo procesuose. Taip pat siūlomas Vyriausybės ir Seimo kanceliarijų bendradarbiavimas stebint šios strategijos įgyvendinimą. Šių nuostatų veikimas bus praktiškai išbandytas jau netrukus – spalio 25 d. Vyriausybė oficialiai pradeda valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ parengimo darbus.

Siekiant suderinti nuostatas su Strateginio valdymo įstatymu, kartu keičiami Regioninės plėtros, Investicijų, Teritorinio planavimo, Žemės, Nacionalinio saugumo pagrindų ir Viešojo administravimo įstatymai.

Viešojo administravimo įstatymo pataisomis siekiama nustatyti lankstesnius reikalavimus suteikiant viešojo administravimo įgaliojimus viešosioms įstaigoms Šios pataisos būtinos siekiant užtikrinti spartų ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų investavimą, mažinti institucijoms tenkančią administracinę naštą bei perteklinę teisėkūrą įstatymų lygmeniu. Pataisomis nustatoma, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai galės būti suteikiami Vyriausybės nutarimu. Viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra savivaldybė, konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai turės būti suteikiami įstatymu, tačiau nebus reikalaujama, kad įstatyme būtų įvardyta ir konkreti viešoji įstaiga.

Strateginio valdymo sistemos pertvarkos tęstinumas užtikrinamas Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, įgyvendinant strateginį darbą „Į strateginius tikslus orientuotas valdžios sektoriaus finansų planavimas“, kuris yra svarbi Ministrės Pirmininkės strateginių projektų portfelio dalis. Vykdant šį darbą iki 2023 m. bus atlikta sisteminė valstybės biudžeto išlaidų peržiūra, iki 2024 m. parengtos vidutinės trukmės biudžeto sudarymo taisykles ir tęstinių išlaidų skaičiavimo metodika bei patvirtintas 2025-2027 metų vidutinės trukmės valstybės biudžetas.