Naujasis Nacionalinis pažangos planas

 

Nacionalinis pažangos planas (NPP) yra strateginio planavimo dokumentas, kuriame nustatomi nacionaliniai valstybės prioritetai, apibrėžiami valstybės pažangai reikalingi esminiai pokyčiai ir transformacijos kryptys. 

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ apibrėžia ilgalaikę valstybės viziją, tačiau jos įgyvendinimo kelių yra daug. Be to, valstybė nuolat susiduria su daugiau iššūkių, nei įmanoma išspręsti vienu metu, o dalies jų iš anksto numatyti nėra įmanoma. NPP, kaip trumpesnės trukmės strateginis dokumentas, leidžia tikslingai koncentruoti dėmesį ir resursus į tai, kas šiuo laikotarpiu gali turėti didžiausią poveikį. 

2026 m. kovo 27 d. Vyriausybės kanceliarija (LRVK) inicijavo naujo NPP, kuris įsigaliotų 2028 m., rengimą. Dabartinis 2021-2030 m. NPP galios ir toliau, o strateginių dokumentų persidengimas padės išvengti pereinamojo laikotarpio ir strateginio vakuumo. Naujo NPP rengimas dar nepasibaigus esamo dokumento galiojimo laikotarpiui yra numatytas Strateginio valdymo įstatyme. Su Lietuvos strateginio valdymo sistema galite susipažinti 1 paveiksle ir čia.

schema.png
Pav. 1. Planavimo dokumentų schema.

 

Siekiama, kad rengiamas Nacionalinis pažangos planas būtų kokybiškai naujas dokumentas, o ne inkrementiniu būdu atnaujintas 2021-2030 m. nacionalinis pažangos planas. Šis NPP galėtų:  

  • Būti siauresnės apimties (keliamų tikslų, uždavinių atžvilgiu), su mažiau rodiklių.
  • Orientuotis į konkrečius pokyčius, reformas ir (ar) proveržio sritis nacionaliniu lygmeniu.  
  • Apjungti pokyčiui įgyvendinti reikalingas veiklas, finansuojamas tiek pažangos, tiek tęstinėmis lėšomis. 
  • Apjungti skirtingų institucijų pastangas, reikalingas pokyčiui įgyvendinti.  
  • Būti lankstus, leidžiantis operatyviai reaguoti į pokyčius.

Viso proceso metu  laikomasi principų, kad problemos, tikslai ir sprendimai formuojami ne linijiniu būdu, tačiau iteratyviai, o dažnai ir vienu metu. Siekiant padidinti naujojo NPP įgyvendinamumą ir institucijų atskaitingumą, deriname žvilgsnį į priekį (angl. forward mapping) su įgyvendinimo realybe (angl. backward mapping). Įtraukiant ne tik ministerijas, bet ir socialinius/ekonominius partnerius taip pat taikytos tiek „iš viršaus į apačią“, tiek „iš apačios į viršų“ prieigos.

Kas jau padaryta? 

Ministerijos, instituciniai, socialiniai ir ekonominiai partneriai buvo kviečiami iki 2026 m. birželio 30 d. teikti siūlymus dėl Nacionalinio pažangos plano, nurodant siūlomas pokyčio/proveržio kryptis ir joms įgyvendinti reikalingas intervencijas. Dėl pasikeitimų Vyriausybėje kai kurios ministerijos siūlymus teikė ir liepos mėn.  

Siūlymų teikėjų buvo paprašyta struktūruoti problemas – jas, taip pat neišnaudotas galimybes, susieti su tikslais ir pasiūlyti sprendimus. Kryptis nusako, iš kokios situacijos į kokią norime pereiti, o intervencijos – kaip link to judėti.

Iš viso gauta 219 krypčių ir 510 intervencijų. Partnerių siūlymai, kiek įmanoma, buvo tematiškai priskirti prie ministerijų (su šiais priskyrimais galite susipažinti NPP siūlymų naršyklėje). Tokiu būdu gauta apie 80 krypčių tolesniam vertinimui. Šiame etape, apart partnerių siūlymų priskyrimo ministerijoms, nuspręsta krypčių neagreguoti, nejungti ir neskaidyti, kad būtų diskutuojama apie konkrečius siūlymus taip, kaip jie buvo pateikti. 

NPP siūlymų teikėjai.png
Kas teikė siūlymus

Kryptys buvo padalintos į 5 krepšelius svarstymui dirbtuvėse, kurių kiekvienos truko visą darbo dieną. Sudarant kiekvieną krepšelį buvo siekiama teminės įvairovės, išvengti vieno teikėjo dominavimo dirbtuvėse bei pusiausvyros tarp skirtingo pobūdžio siūlymų. Kryptys į krepšelius buvo suskirstytos atsižvelgiant į problemos bruožus (išsprendžiamumas, sudėtingumas, mastas, naudų ir kaštų pasiskirstymas, finansai, veiklos apimtis, tarpusavio priklausomybė).

Kaip buvo vertinamos pokyčio kryptys? 

Dirbtuvės buvo reikalingos tam, kad esant gausiam pasiūlymų skaičiui ir ribotiems valstybės ištekliams būtų galima išskirti svarbiausius pokyčius. Jos subūrė skirtingų sričių atstovus, kad šie vertintų ne tik savo sektoriaus poreikius, bet ir bendrą valstybės interesą, susipažintų su kitų teikėjų pasiūlymais bei aptartų jų argumentus. Dalyvių buvo prašoma diskutuoti valstybiškai, tarpsektoriškai ir vertinti kryptis taikant dvi pažangos sampratas (perspektyvas):  

  • Neveikimo rizika: pažanga kaip opių problemų sprendimas. Kas nutiktų valstybės mastu, jei krypties nesiimtume? Kaip stipriai situacija blogėtų? 
  • Transformacija: pažanga kaip galimybių išnaudojimas. Kokį reikšmingą pokytį kryptis galėtų sukurti? Kaip giliai ir plačiai pokytis pasklistų? 

Abi perspektyvos laikomos validžiomis ir galinčiomis persidengti.  

Dirbtuvių eiga 

Kiekvienas dirbtuvių dalyvis turėjo identifikuoti iki penkių jam svarbiausių krypčių pagal kiekvieną perspektyvą (transformacijos ir rizikos): iki dviejų kaip pirmąjį prioritetą ir iki trijų kaip antrąjį. Vertinimas buvo vykdomas iteracijomis: prieš diskusijas ir po jų, siekiant užfiksuoti vertinimų ir nuomonių pokyčius. Kitaip tariant, buvo taikoma nominalios grupės technika su ribotu pasirinkimu. Šiame krypčių dirbtuvių etape kviesta vertinti pačias pokyčio kryptis, o ne atskirų intervencijų tikslingumą, poveikį ar vertę. Į tai buvo numatyta gilintis kituose etapuose. Reikšmingo palaikymo riba visose krypčių dirbtuvėse buvo du trečdaliai nominacijų nuo tos dienos dirbtuvėse dalyvaujančių vertintojų skaičiaus (superdauguma).

Tarp 2026 m. rugsėjo 18 ir spalio 8 d. vyko penkios dienos trukmės dirbtuvės, kuriose iš viso dalyvavo 67 dalyviai.

Dirbtuvėse dalyvavo 25 atstovai iš šių ministerijų:  

  • Aplinkos ministerija   
  • Ekonomikos ir inovacijų ministerija   
  • Energetikos ministerija   
  • Finansų ministerija   
  • Kultūros ministerija  
  • Socialinės apsaugos ir darbo ministerija   
  • Susisiekimo ministerija   
  • Sveikatos apsaugos ministerija   
  • Švietimo, mokslo ir sporto ministerija   
  • Teisingumo ministerija   
  • Užsienio reikalų ministerija 
  • Vidaus reikalų ministerija
  • Žemės ūkio ministerija

Dirbtuvėse dalyvavo 33 dalyviai iš socialinių ir ekonominių partnerių, iš kurių 6 dalyviai iš akademinės bendruomenės:  

  • Aplinkosaugos koalicija  
  • Asociacija Investors' Forum  
  • Baltijos aplinkos forumas  
  • Demografinių tyrimų ir ekspertizių centras  
  • Infobalt  
  • Lietuvos jaunimo organizacijų taryba  
  • Lietuvos kultūros taryba  
  • Lietuvos miškų ūkio rūmai  
  • Lietuvos mokslo taryba  
  • Lietuvos pramonininkų konfederacija  
  • Lietuvos savivaldybių asociacija  
  • Lietuvos socialinio verslo asociacija  
  • Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“  
  • Lietuvos studentų sąjunga  
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas  
  • Lietuvos universitetų rektorių konferencija  
  • Lietuvos verslo konfederacija  
  • LTG Link  
  • Nacionalinė teismų administracija  
  • Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas  
  • Nacionalinis švietimo NVO tinklas  
  • Nacionalinis vėžio institutas  
  • Renovacijos banga 2.0  
  • Transporto inovacijų asociacija  
  • Valstybės pažangos taryba  
  • Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos  
  • Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras  
  • Žemės ūkio rūmai  
  • Žinių ekonomikos forumas

Nuoseklumui užtikrinti dirbtuvėse dalyvavo ir keli nuolatiniai dalyviai: po atstovą iš Vyriausybės kanceliarijos, Finansų ministerijos, Vyriausybės strateginės analizės centro ir, stebėtojo teisėmis, Centrinės projektų valdymo agentūros.

Dirbtuvių rezultatai  

Žemiau pateikiama visų dirbtuvių rezultatų matrica su krypčių kodais ir sutrumpintais pavadinimais. Kaip kertinės, t.y. abi pažangos perspektyvas atliepiančios, išryškėjo septynios kryptys (žymima violetine spalva). Neveikimo rizikos ribą peržengė aštuonios kryptys (rausva spalva), o transformacijos – šešios kryptys (žalia spalva). Šios kryptys tolimesniuose NPP rengimo žingsniuose sudarys NPP pagrindą. Slenksčio neperžengusios kryptys nurodytos pilkame kvadrate. Nenurodomos dirbtuvių metu bendru sutarimu apjungtos arba iškeltos kryptys. Su pilna, interaktyvia matrica susipažinti galite ČIA, o su pilnais krypčių ir intervencijų aprašymais – ČIA.

10.15 NPP koordinacinė grupė.png
Dirbtuvių rezultatų matrica

Slenksčio neperžengusios kryptys. Slenksčio neperžengimas nereiškia, kad sprendžiama problema nesvarbi ar jos intervencijos automatiškai atmetamos.  Ribinės kryptys (iki dviejų trečdalių nominacijų ribos pasiekimo pritrūkusios kelių ar mažiau balsų), grąžintos atgal ministerijoms su pasiūlymais, kaip jas būtų galima koreguoti ir suderinti su kertinėmis kryptimis. Iš likusių 43 dirbtuvių metu diskutuotų, bet aiškiai superdaugumos palaikymo nesulaukusių krypčių, bus renkamasi žvelgiant iš atrinktųjų krypčių perspektyvos. Atrinktųjų krypčių spragoms užpildyti arba silpnosioms vietoms sustiprinti idėjų pirmiausia bus semiamasi iš šių, kartelės neperžengusių krypčių intervencijų, jose įvardintų veiklų ar projektų. 

Gynyba, saugumas ir atsparumas. Kryptys, LRVK vertinimu, savo tikslu susijusios su valstybės gynybos, atsparumo ir saugumo sritimis yra nagrinėjamos atskirame saugumo ir atsparumo krepšelyje. Vykusiose krypčių dirbtuvėse jos nebuvo svarstomos greta kitų su saugumu nesusijusių krypčių, nes Lietuvos saugumas yra nekvestionuojamas prioritetas. Dėl šios priežasties dirbtuvių transformacijos/rizikos matricoje saugumo ir atsparumo kryptys nevaizduojamos, nors atliepia rizikos perspektyvą. Dirbtuvių metu bendru vertintojų sutarimu trys kryptys (krypčių kodai: TM_05, VRM_06 ir VRM_10) iš atitinkamų dienų krepšelių buvo perkeltos į saugumo ir atsparumo krepšelį.

Saugumo ir atsparumo krypčių kategorizavimui ir tolimesnei analizei buvo parinkti penki vertinimo rėmai:  

Kas vyksta dabar? 

Pirminis intervencijų vertinimas 

Politikos sėkmę įprasta matuoti tik pagal tai, ar pasiektas tikslas, tačiau geras rezultatas gali būti pasiektas visuomenės nepripažintu būdu, populiari programa gali nieko nekeisti, o šiandienė sėkmė po kelerių metų gali sugriūti. Viešosios politikos ir viešojo administravimo mokslininkai M.E. Compton, J. Luetjens ir P. 't Hart savo 2019 m. straipsnyje (Compton, Mallory E. & Luetjens, Joannah & Hart, Paul. (2019). Designing for Policy Success. International Review of Public Policy. 1. 119-146. 10.4000/irpp.514) siūlo sėkmę vertinti keturiais matmenimis: 

  • Programinis. Ar kaitos teorija pagrįsta ir ar ji gali veikti realybėje? 
  • Proceso. Ar instrumentas tinka kontekstui ir ar yra pajėgumų jį įgyvendinti arba numatyta, kaip juos įgyti? Ar sprendimų priėmimo procesas įtraukus ir nuodugnus? 
  • Politinis. Ar intervenciją palaiko pakankamai plati koalicija? Ar ji didina politinį kapitalą? 
  • Laiko (tvarumo). Ar sėkmė išlieka pasikeitus Vyriausybei ar biudžetui? 

Visiškai sėkminga intervencija yra tik tada, kai ji sėkminga visais keturiais matmenimis. Politinės ir laiko sėkmės iš dokumentų įvertinti ar šiame etape garantuoti nėra įmanoma, tačiau įvertinti, ar yra prielaidų programinei ir, iš dalies, proceso sėkmei, galima. Šiuo metu vyksta pirminis atrinktųjų krypčių intervencijų vertinimas, kuris apima šiuos aspektus: 

  1. Intervencijų dizainas, atsakant šiuos klausimus:  
  • Tikslas. Ar intervencija veda į krypties tikslą? 
  • Instrumentas. Ar pasirinkti instrumentai tinka problemai (neišnaudotoms galimybėms)? 
  • Elgsena. Ar pagrįsta prielaida, kad tikslinė grupė elgsis taip, kaip numatyta? 
  • Pajėgumai. Ar yra pajėgumų įgyvendinti? 
  1. Kryptis kaip visuma. Išgryninamas tikslas bei tikrinama ar ir kaip intervencijos atliepia visas tikslo dalis (aprėptis) bei ar nėra vidinių prieštaravimų tarp intervencijų (darna). Identifikuojamos spragos ir ieškoma kaip jos galėtų būti užpildytos. Pirma ieškoma slenkstį peržengusiose kryptyse (ministerijų ir partnerių), o tada – jo neperžengusiose kryptyse.

Vertinime naudojamas dirbtinis intelektas, kurio analizė remiasi: 

  1. LRVK parengta vertinimo metodika, kuri, savo ruožtu, remiasi politikos dizaino, instrumentų ir pajėgumų literatūra. 
  2. Nacionaliniais strateginiais dokumentais kaip „Lietuva 2050“, 2021–2030 m. NPP, naconalinės darbotvarkės, plėtros programos, pažangos priemonės ir kt. bei nacionaliniais vertinimais, kuriais remiasi strateginiai dokumentai. Taip pat kitais dokumentais, tokiais kaip STRATA 2021–2030 m. NPP tarpinis vertinimas, Valstybės kontrolės 2024 m. auditas apie strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčius, Regionų plėtros programos tarpinio vertinimo ataskaita (2026 m.), finansinių priemonių ex ante vertinimai. 
  3. Tarptautinių organizacijų vertinimais ir rekomendacijomis, kaip Europos Sąjungos Tarybos konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis (2025 ir 2026 m.), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2025 m. Lietuvos ekonomikos apžvalga ir kt. 

Dirbtinio intelekto išvadas tikrina, papildo, validuoja ir keičia vertintojai iš LRVK, Finansų ministerijos ir CPVA. Vertinimo rezultatas – išvados apie krypties visumą, intervencijų dizainą, tobulintinas vietas, galimus būdus užpildyti spragas.

Kas vyks gruodžio mėnesį? 

Teminės grupės 

Pirminis intervencijų vertinimas yra skirtas pasirengti diskusijoms teminėse grupėse, kuriose bus svarstomos atrinktųjų krypčių intervencijos, t.y. padėti tiek LRVK, tiek diskusijų dalyviams (ministerijoms, socialiniams ir ekonominiams partneriams, mokslo atstovams) priimti kiek įmanoma labiau informuotus sprendimus ir taip suformuoti optimaliausius intervencijų rinkinius atrinktųjų krypčių tikslams įgyvendinti, kurie bus teikiami sprendimų priėmėjams.

Teminės grupės sudarytos susiejant atrinktąsias kryptis su „Lietuva 2050“ svertinėmis iniciatyvomis. Kiekviena grupė sutelkta apie vieną svertinę iniciatyvą (pvz., švietimo transformacija, konkurencinga mokslo ir inovacijų sistema ar viešojo valdymo pertvarka). Į ją įtrauktos kryptys, kurios prie tos iniciatyvos prisideda labiausiai. Grupuojama ne pagal ministerijas ar finansavimą, o pagal krypčių turinį ir tarpusavio ryšius. Kai dvi skirtingų grupių kryptys stipriai susijusios (pvz., jų intervencijos dubliuojasi ar viena kitą papildo), jos gali būti aptariamos kartu. Gynybos ir saugumo kryptys sudaro atskirą grupę.

Tematinės grupės NPP krypčių intervencijoms apsvarstyti ir tobulinti (lrv.lt).png
Tematinės grupės NPP krypčių intervencijoms apsvarstyti ir tobulinti

Pirminis intervencijų vertinimas ir teminių grupių diskusijos prisidės prie programinės ir proceso sėkmės, bet gali (ir turi) informuoti politikų sprendimus, o tuo – prisidėti ir prie politinio sėkmės matmens.

Atnaujinimo data: 2026-11-12